TEZĖ – šiuolaikinės fotografijos ir medijų meno reiškinys Utenoje,

kuris siekia suteikti naujas prasmes viešosioms miesto erdvėms. 


Kiekvienos TEZĖS dalyviai gauna užduotį  interpretuoti suformuluotą temą.

Jų tikslas – sukurti kūrinį ar kūrinių seriją bei savo idėją išreikšti vienu sakiniu.


TEZĖS metu atsiranda objektai, kurie tampa ilgalaikės ekspozicijos

Utenos miesto viešosiose erdvėse dalimi.  
 

 

Kaip atsirado TEZĖ

Mano kūrybai svarbi aplinka, kurioje gyvenu.

 

Esu Lina Praudzinskaitė. Gimiau Kaune, mokiausi miesto dailės gimnazijoje. 

 

Būdama penkiolikos, radau seną tėčio „Zenit“ fotoaparatą ir susidomėjau fotografija.

 

2009-aisiais baigiau fotografijos ir medijos meno bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje.

Vėliau, norėdama „įkvėpti gryno oro“, persikėliau gyventi į Klaipėdą. Dirbau galerijoje.

 

Nuo 2014-ųjų gyvenu ir kuriu Utenoje.

 

Neapsiriboju viena kūrybos forma: savo idėjoms realizuoti pasitelkiu fotografiją, meninius objektus, instaliacijas, kūrybinius projektus. 

 

 

Aš ir Utena

 

Utena ilgai buvo miestas, kurį nesustodama pravažiuodavau. Ji atrodė šalta, niūri, pilka ir pramoninė. 

 

Net ir atsikrausčius čia gyventi, prireikė laiko susigyventi su miestu  —  kaip žmogui ir kaip kūrėjai.

 

Tuo Utenos miesto kultūrininiuose renginiuose vyravo tradiciniai menai. Eksponuojamuose darbuose aš dažnai pasigesdavau minties „gylio“. 

 

Visad maniau, kad meno kūrinys turi pulsuoti tiek vizualia estetika, tiek apgalvota mintimi. Iš pirmo žvilgsnio minties galime ir neužčiuopti, tačiau jei ji yra, kiekvienas tikrai atrasime savo santykį su pamatytu objektu. 

 

Ilgainiui „tranzitinis“ Utenos mietas tapo mano kūrybos taikiniu.

 

Miesto centre su dabartiniu POKŠT vadovu Tomu atradome nuostabias patalpas kūrybinėms veikloms.

Aš ten pamačiau mažą erdvę šiuolaikinio meno galerijai.

 

Tose patalpose 2015-aisiais atsirado POKŠT – galerija, kuri metams bėgant plėtėsi ir tapo kūrybine erdve koncertams, dirbtuvėms, bendruomeninėms iniciatyvoms, šiuolaikinio meno projektams. 

 

Prie mūsų su Tomu jungėsi vis nauji žmonės. Kiekvienas jų atsinešė savo pasiūlymus ir gebėjimus, atsirado komanda. 

 

Tačiau POKŠT nėra paprasta organizacija, o kūrėjų bendruomenė. Todėl, jei interesai sutampa, jungiamės į bendrus projektus. Bet taip pat, kai įgijame įgūdžių ir patirties vieni iš kitų, vėl atsigręžiame į save. Naujos idėjos, kurios anksčiau būtų tapusios pavieniais meno kūriniais, dabar įgauna ir asmeninių iniciatyvų pavidalus. 

 

Mano iniciatyva yra TEZĖ.

 

 

Kodėl TEZĖ?

 

Mane domina, kaip kūrybinė idėja vystosi šiuolaikiniame informacijos sraute. 

Ši tema sudėtinga. Todėl norėdama ją išgvildenti, nagrinėju vis daugiau potemių, tokių kaip:

  • idėjos santykis su pertekliniu informacijos srautu; 

  • sąmoningas bei nesąmoningas informacijos atsirinkimas; 

  • informacijos archyvavimas;

  • informacijos laikinumas: kaita bei ištrynimas;

  • informacijos naudojimas meninio kūrinio koncepcijos vystymui;

  • požiūrio taško išgryninimas.

Šiais laikais ypač lengva paklysti informacijos pertekliuje. 

Esame pavargę nuo tekstų „paklodžių“, begalės interpretacijų ir paieškų, į kurias nuolat leidžiamės siekdami paaiškinti šiuolaikinį meną.

Todėl vis didesnę vertę įgauna apgalvoti teiginiai.

Apie juos ir sukasi TEZĖ: šiame projekte svarbu ne tik ieškoti ir kurti, bet ir surasti būdą, kaip išreikšti savo idėją apgalvotu sakiniu.​